Straipsnia: Interneto svetainių kūrimas ir optimizavimas
Interneto svetainės neįgaliesiems: kaip tai padaryti ir į ką reikia atsižvelgti?
Kokios interneto svetainės privalo būti pritaikytos neįgaliesiems?
ES Direktyva privaloma viešojo sektoriaus institucijoms (visoms institucijoms, kurios išlaikomos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų). Taisyklės netaikomos privačiam sektoriui, visuomeniniams transliuotojams, nevyriausybinėms organizacijoms, kurios neteikia visuomenei skirtų esminių paslaugų. Šiems į ES Direktyvos apimtį neįtrauktiems sektoriams galioja kiti teisės aktai. Pavyzdžiui, šiuo metu Europos Sąjungoje derinamas Europos Prieinamumo Aktas, skirtas produktų ir paslaugų prieinamumui užtikrinti. Šis aktas bus taikomas ir privačiam sektoriui, konkrečiam paslaugų ir produktų sąrašui
Kas turi būti padaryta internetinėje svetainėje, norint ją pritaikyti neįgaliesiems?
- Suvokimas – informacija ir vartotojo sąsaja tinklapyje turi būti pasiekiami visiems naudotojų pojūčiams (pvz., jei žmogus nemato, turinys turi būti nuskaitomas ekrano skaitymo programomis; jei vartotojas negirdi, informacija turi būti pateikta tekstu ir t.t.)
- Valdymas – internetinė svetainė ir vartotojo sąsaja neturi reikalauti iš naudotojo veiksmų, kurių jis negali atlikti (pvz., negalima, kad valdoma būtų tik pele, reikia užtikrinti ir valdymą klaviatūra).
- Suprantamumas – informacija ir vartotojo sąsaja internetiniuose puslapiuose turi būti pateikta kuo paprasčiau (paprastas svetainės ar programėlės turinio išdėstymas, aiškus tekstas.
- Lankstumas ir tvarumas – turinys turi likti prieinamas naudojant bet kokias naršykles ar pagalbinę programinę įrangą net ir keičiantis technologijoms.
Interneto svetainės ar programėlės prieinamumo negali garantuoti vienos srities specialistas. Tai yra uždavinys komandai, susidedančiai mažiausiai iš keturių specialistų – programuotojo, dizainerio, turinio rengėjo ir testuotojo. Programuotojai kuria skaitmeninę platformą, dizaineriai dirba su grafiniais sprendimais, turinio rengėjai svetainę pildo tekstais, vaizdais ar garso/vaizdo įrašais, o testuotojai tikrina ir suteikia grįžtamąjį ryšį apie prieinamumą.
Kokiam interneto svetainių turiniui taikoma
Interneto svetainių ir mobiliųjų programų turinys apima tekstinę ir netekstinę informaciją (atvaizdus, vaizdo medžiagą, garso medžiagą), taip pat atsisiųsti skirtus dokumentus, įvairias pildomas formas, autentiškumo patvirtinimo, tapatybės nustatymo bei mokėjimo procesus. Įstatymai ragina kurti visiškai prieinamą internetinių puslapių ir mobiliųjų programų turinį, tačiau įpareigojimo kelti tik prieinamą informaciją – nėra. Neprieinama informacija gali būti keliama, tačiau būtina užtikrinti tokios informacijos prieinamas alternatyvas.
Išimtys
- tiesiogiai įrašytiems vaizdo ar garso įrašams, nebent po tiesioginės transliacijos jie paskelbiami internete. Tokiu atveju laikoma, kad tai iš anksto įrašyta apibrėžtos trukmės medija ir pritaikymo laikotarpis neturėtų būti ilgesnis nei 14 dienų;
- internetiniams žemėlapiams ir kartografavimo paslaugoms, išskyrus žemėlapius, skirtus, pavyzdžiui, patalpoms ar vietovėms, kuriose teikiamos paslaugos, surasti (paprastai tokia informacija nurodoma prie kontaktų). Tokiu atveju turėtų būti pateikta prieinama alternatyva, pavyzdžiui, pašto indeksai ir netoliese esančios viešojo transporto stotelės;
- trečiosios šalies turiniui, kuris nėra nei finansuojamas, nei parengtas, nei kontroliuojamas atitinkamos viešojo sektoriaus institucijos (pvz. komentarai). Tais atvejais, kai viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ar mobiliųjų programų turinio paskirtis – konsultavimas ar forumo diskusijų organizavimas, minėtas turinys negali būti laikomas trečiosios šalies turiniu ir todėl turėtų būti prieinamas;
- paveldo kolekcijų objektų reprodukcijoms;
- ekstranetų ir intranetų turiniui, t. y. interneto svetainių, prieinamų tik uždarai žmonių grupei;
- archyvams, jei jie nebėra atnaujinami arba redaguojami ir jeigu jų nereikia administraciniams procesams vykdyti
- Europos Sąjungos institucijų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms.
Esant pagrįstoms priežastims (pavyzdžiui, per didelė finansinė ar organizacinė našta), dalis informacijos gali būti neprieinama. Vis dėlto pabrėžiama, kad išimtys negali viršyti to, kas tikrai būtina, siekiant apriboti naštą. Prioritetų, laiko ar žinių trūkumas nėra laikoma teisėtomis priežastimis. Taisyklėse taip pat nustatoma, kad vartotojui prireikus prieinamų alternatyvų, jos turi būti pateiktos per pagrįstą laikotarpį. Tai reiškia, kad įrodžius nepakeliamos naštos aplinkybes, informaciją galima įkelti nepritaikytą, tačiau neišnyksta pareiga ją pritaikyti esant konkrečiam prašymui.
Visuomenei svarbūs paslaugų sektoria
Europos neįgaliųjų forumas, jungiantis ES šalių žmonių su negalia organizacijas, atkreipia dėmesį, kad kai kuriose srityse, informacijos prieinamumas yra ypatingai svarbus, todėl valstybė turėtų turėti galimybę prieinamumo reikalavimus taikyti ir joms:
- intraneto ar ekstraneto svetainėms ir mobiliosioms programoms (tai svarbu darbuotojams su negalia);
- privatiems subjektams, siūlantiems infrastruktūrą ir paslaugas, kurios yra prieinamos ar teikiamos visuomenei;
- sveikatos priežiūros, vaikų priežiūros, socialinės įtraukties ir socialinio saugumo srityse;
- transporto ir elektros energijos, dujų, šildymo, vandens, elektroninių ryšių ir pašto paslaugų sektoriuose (net jei šias paslaugas teikia privatūs tiekėjai);
- esminėms mokyklų, vaikų darželių ar ikimokyklinių ugdymo įstaigų internetu vykdomoms administracinėms funkcijoms.
Minimalus suderinimas
Įstatymas numato ir įpareigoja siekti minimalaus joje numatomo prieinamumo lygio, o tai reiškia, kad šalys savo teisės aktuose įstaigos gali viršyti įpareigojimus ir siekti didesnio viešosios informacijos ir internete teikiamų paslaugų prieinamumo. Minimalus lygis apibrėžiamas tiek pačioje direktyvoje (aprašant kokioms įstaigoms ir kokiam turiniui reikalavimai privalomi), tiek ir nurodant prieinamumo standartą, atitinkantį šiame dokumente nustatytus prieinamumo reikalavimus. Vidutinis lygis neapima dalies žmonių su negalia poreikių, todėl šalys narės yra raginamos siekti aukštesnio prieinamumo lygio (t. y. neapsiriboti privalomu vidutiniu lygiu).
Terminai
Taikoma tiek naujai kuriamoms, tiek anksčiau sukurtoms viešojo sektoriaus internetinėms svetainėms ir mobiliosioms programoms bei ten talpinamai informacijai.
2019 m. rugsėjo 23 d. pradedama taikyti nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. paskelbtoms viešojo sektoriaus institucijų tinklapiams;
2020 m. rugsėjo 23 d. pradedama taikyti iki 2018 m. rugsėjo 23 d. paskelbtoms viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėms, tai reiškia, kad iki 2020 m. rudens turi būti pritaikyti neigaliesiems ir seniau sukurtos internetinės svetainės bei jų turinys;
2021 m. birželio 23 d. pradedama taikyti viešojo sektoriaus institucijų mobiliosioms programoms.
Jei per nurodytus terminus internetinės svetainės nebus pritaikytos, vartotojai turės galimybę skųstis atsakingoms institucijoms.
Svetainių pritaikymo atitikties lygiai
A
"A" atitikties lygis atitinka mažiausius ir lengviausiai užtikrinamus poreikius:
- Lengvai suprantama svetainės struktūra.
- Nuosekliai pateikta informacija.
- Spalvos nėra naudojamos kaip vienintelė informacijos pateikimo priemonė ir pan.
AA
"AA" atitikties lygis kelia didesnius reikalavimus. Norint atitikti šį lygį, būtina užtikrinti "A" lygio sėkmės kriterijų įgyvendinimą ir:
- Laikomasi nustatyto minimalaus kontrasto santykio, pasikeitus ekrano orientacijai (pavertus šonu išmanųjį įrenginį).
- Visas turinys prisitaiko ir toliau atvaizduojamas teisingai.
- Tiesiogiai transliuojamoms garso laidoms sinchroniškai pateikiami subtitrai ir pan.
AAA
"AAA" lygis įgyvendinamas tik tada, kai svetainė atitinka visus žemesnių bei savo lygių sėkmės kriterijus:
- dažniau nei 3 kartus per sekundę mirksinčių objektų nebuvimas.
- Visiems iš anksto įrašytiems garso įrašams sinchronizuotai pateikiama gestų kalba.
- Nuotraukos su tekstu naudojamos tik dekoracijos tikslais, o ne perteikti informacijai ir pan.
Kam turi būti pritaikyta?
Žmonės su regėjimo negalia
Regėjimo negaliai priskiriama silpnaregystė, neregystė ir spalvų suvokimo sutrikimas (daltonizmas).
Silpnaregiai, negalėdami įžiūrėti ir perskaityti pateiktos informacijos, keičia teksto šrifto stilių ar šrifto dydį, arba keisdami fono bei teksto spalvas, išgauna didesnį kontrastą.
Neregiai, naudodami ekrano skaitymo programą ir balso sintezę, iš karto verčia tekstą balsu. O toks įrenginys kaip Brailio eilutė tekstą paverčia Brailio raštu, kurį liesdamas perskaito neregys. Brailio eilutė būtina žmonėms, kuriems reikia tikslumo dirbant su tekstu.
Žmonės, neskiriantys spalvų, negauna jokios informacijos, jei ją bandoma perteikti pasitelkiant skirtingas spalvas, pvz. spalvotą grafiką, todėl turinys turi būti pateikiamas taip, kad ir nespalvotas perteiktų vaizduojamą informaciją.
Reikalavimai
1. Netinkamas kontrastas, šrifto stilius (dažnai naudojamas „Times New Roman“, kuris dėl įvairių užraitymų ir nevienodų linijų storio yra netinkamas silpnai matantiems) ir (ar) dydis;
2. Naudojamas „justify“ teksto lygiavimas pagal abi kraštines, todėl atsiranda didesni tarpai tarp žodžių, kurie apsunkina skaitymą;
3. Siekiant sukurti fono spalvą, kartais pasitelkiami tam tikros spalvos paveikslėliai, kurių spalvos neįmanoma pakeisti naudojant naršyklės ar operacinės sistemos nustatymus;
4. Automatiškai iššokančios reklamos, kurios kartais uždengia ir visą ekraną, o neregiui naudojant ekrano skaitymo programinę įrangą, žymeklis nušoka ant reklamos, pamesdamas tą vietą, kurioje buvo;
5. Sudėtinga, klaidi interneto svetainės struktūra, kurią sudaro daug meniu blokų, susidedančių iš begalės meniu punktų;
6. Įvairios svetainėse esančios informacijos pildymo formos (pajamų deklaravimo, verslo liudijimo išsiėmimo ir pan.) sukurtos neteisingai, todėl neregiai negali jų užpildyti;
7. Periodiškai pakeičiamas svetainės turinio išdėstymas;
8. Informacijos gausa, perteklinės informacijos teikimas;
9. Išsiskleidžiančiame meniu sąraše naudojamas metodas, kuris naršyklės lange pakeitus sąrašo elementą automatiškai atnaujina visą svetainę. Toks metodas neleidžia neregiams pasirinkti norimo punkto, nes vos paspaudus rodyklę, pasirinkimas padaromas automatiškai;
10. Vaizdo įrašai dažnai neturi alternatyvos, t. y. garso įrašo, tekstinės informacijos ar garsinio vaizdavimo, perteikiančių neregiams visą vaizdo įraše matomą informaciją;
11. Garso įrašai dažnai neturi alternatyvos, pvz., tekstinės garso įrašo turinio versijos;
12. Nevisuomet yra galimybė interneto svetainėje naršyti tik klaviatūra;
13. Funkciniams mygtukams svetainėse (pvz. ieškoti, toliau, patvirtinti ir pan.) atvaizduoti naudojami paveikslėliai, kurių neperskaito ekrano skaitymo programos;
14. Didinant tekstą iki 200%, interneto svetainė neišlaiko esamos struktūros, todėl dingsta dalis informacijos arba vaizdas nebetelpa ekrane.
Rekomendacijos
1. Svetainės ir mobiliosios programos privalo būti suprogramuotos laikantis visų programavimo kalbų taisyklių bei būti suderinamos su ekrano skaitymo programine įranga;
2. Nestandartinėse formose (angl. Custom Forms) būtina naudoti ARIA (Accessible Rich Internet Applications) standartą, kuris įgalina automatinį skaitymą, identifikuoja elementus (straipsnis, navigacija, forma ir t.t.);
3. Kurti tokias svetaines, kurios neperimtų standartinių klaviatūros klavišų valdymo (rodyklė, tarpas, tabuliatorius ir pan.), kitaip neregys arba negalės naviguoti svetainėje, arba valdyti ekrano skaitymo programos. Pavyzdžiui, naudojant naršyklę, svetainėje klavišu „Tab“ einama per laukelius, kuriuose reikia įvesti informaciją; jei, šiam klavišui bus priskirta kita funkcija, laukeliai taps nepasiekiami;
4. Fono spalvą nustatyti programiškai, nenaudojant tam paveikslėlių;
5. Netekstiniai elementai, pvz., nuotraukos, grafikai, kt. privalo būti aprašyti, t. y., turėti alternatyvųjį tekstą;
6. Netekstiniai elementai, t. y. garso ar vaizdo įrašai, atitinkamai turi turėti subtitrus ir garsinį vaizdavimą;
7. Netekstiniai elementai, tokie kaip paveikslėliai, patvirtinantys naudotojo įvestį ar valdymą, turi turėti pavadinimą, nusakantį jų reikšmę,
8. Netekstiniai elementai, tokie kaip autentiškumo patvirtinimo bei tapatybės nustatymo funkcija – CAPTCHA – privalo turėti tekstinę ar garsinę alternatyvą;
9. Visi formų, kuriose reikia pateikti / įrašyti informaciją (prašymų, bilietų pirkimo, paslaugos užsakymo ir t. t.), vadinamieji „EDIT“ laukeliai turi turėti aiškius pavadinimus;
10. Išsiskleidžiantis sąrašas turi būti sukurtas taip, kad naudojant ekrano skaitymo programą būtų galima pasirinkti bet kurią sąrašo reikšmę;
11. Turi būti naudojamas geras kontrastas, pvz., šviesus tekstas tamsiame fone arba tamsus tekstas šviesiame fone;
12. Tekstas lygiuojamas tik pagal kairįjį kraštą;
13. Fonas turi būti vienspalvis.
Žmonės su klausos negalia
Kokio pritaikymo reikia kurtiesiems, kai visa informacija interneto svetainėse ar mobiliose programėlėse pateikiama raštu.
Užtenka, kad garso ir vaizdo įrašai turi būti titruojami. Tačiau vien tik garso pavertimas tekstu nėra pakankama priemonė daliai klausos negalią turinčių žmonių.
Lietuvių gestų kalba Lietuvoje turi įstatymu patvirtintą statusą ir būtent ji yra gimtoji tiems, kurie negirdi nuo pat gimimo arba ja bendrauja nuolat. Lietuviškai parašytas tekstas šiems žmonėms prilygsta užsienio kalbai, kurią suprasti reikia nuolatinių pastangų.
Suvokimą palengvina paprastas tekstas, kuriame vengiama ilgų sakinių, sudėtingų sąvokų, abstrakčių formuluočių. Geriausia išeitis – vertimas į gestų kalbą.
Kadangi visos informacijos pritaikyti neįmanoma, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų atstovai rekomenduoja į gestų kalbą versti tik svarbiausią ir ilgai nekintančią informaciją (pavyzdžiui, ką konkrečioje svetainėje ar programėlėje galima rasti, kaip tuo pasinaudoti, kaip užpildyti skundą, prašymą ar pan.).
Siekiant dalį informacijos išversti į gestų kalbą, nebūtina turėti šią kalbą mokantį darbuotoją, vertimo paslaugas, esant visuomeniniam interesui, gali suteikti valstybiniai gestų kalbos vertėjų centrai arba kurčiųjų bendruomenės įkurtas "Surdologijos centras".
Subtitravimo kokybei – svarbu užrašyti ne tik tai, kas kalbama, bet ir fono garsus, skirtingomis šrifto spalvomis pažymėti dialogo dalyvių sakomą tekstą, užtikrinti galimybę reguliuoti subtitrų šrifto dydį bei spalvas. Viešųjų institucijų kontaktuose turėtų būti pateikiamas ir „Skype“ arba kitos vaizdinio bendravimo programėlės kontaktas – komunikacijai gestų kalba. Vaizdo skambučio funkcija spręstų autentiškumo patvirtinimo bei tapatybės nustatymo problemą.
Reikalavimai
1. Garsinis turinys, neturintis aiškių antraščių bei subtitrų;
2. Grotuvai, neturintys galimybės pasirinkti titrus ir/ar reguliuoti garsą;
3. Grotuvai, neturintys galimybės pasirinkti subtitrų teksto dydžio, šrifto ar spalvos;
4. Mobiliosios programėlės ir internetinės paslaugos, besiremiančios sąveika balsu;
5. Aktualiausios ir (ar) sunkiai suvokiamos tekstinės informacijos paaiškinimo gestų kalba bei lengvai suvokiamu formatu nebuvimas;
6. Sudėtingas tekstas;
7. Nenurodyti „Skype“ ar kitos vaizdinio bendravimo programėlės kontaktai.
Rekomendacijos
1. Aiškios turinio antraštės;
2. Vaizdinio ir garsinio turinio subtitravimas;
3. Galimybė pasirinkti subtitrų spalvą, šriftą ir jo dydį;
4. Galimybė sumažinti ar išjungti garsinio ar vaizdo turinio garsą;
5. Aukštos kokybės garso takelis, suteikiantis galimybę jį aiškiai atriboti nuo foninio triukšmo;
6. Aktualios ir (ar) sunkiai suvokiamos tekstinės informacijos pateikimas lengvai suvokiamu formatu bei jos vertimas į gestų kalbą;
7. Nurodyti „Skype“ ar kitos vaizdinio bendravimo programėlės kontaktai.
Žmonės su pažintinių gebėjimų,
neurologiniais ir psichikos sutrikimais
Tai – kompleksinė vartotojų grupė, pasižyminti neaprėpiama ypatumų (kurių keletas, skirtingais deriniais, gali egzistuoti drauge) įvairove. Žemiau vardijami sunkumai, kuriuos gali patirti aprašomai grupei priskiriami vartotojai bei pateikiami siūlymai kaip informaciją padaryti prieinamesnę.
Reikalavimai
1. Sudėtingas interneto svetainės išdėstymas, įmantrus dizainas apsunkina navigaciją, reikalingos informacijos suradimą ir naudojimą;
2. Sudėtinga tekstinė informacija, ilgos teksto ištraukos be jokių grafinių jį paaiškinančių priemonių, specifiniai terminai, ilgi sudėtiniai sakiniai, kt.;
3. Judantys svetainių elementai, mirgantis fonas ar foninis garso įrašas, kurių negalima išjungti.
Rekomendacijos
1. Aiškiai suplanuotas ir išdėstytas turinys, paprastas svetainės pagrindinis meniu;
2. Nuoseklus mygtukų, langelių ir kitų turinio dalių ženklinimas bei paaiškinimas;
3. Nuorodos, kurios informuoja, kur bus nukreiptas naudotojas, galimybė matyti, kurioje svetainės dalyje naršoma;
4. Skirtingi svetainių naršymo būdai, pvz., pagrindinis meniu, paieškos langelis, teminės skiltys, kt.;
5. Galimybė išjungti mirgantį foną, foninį garsą ar kitus dėmesį blaškančius ir suvokimą apsunkinančius elementus.
6. Sudėtingas interneto svetainės išdėstymas, įmantrus dizainas apsunkina navigaciją, reikalingos informacijos suradimą ir naudojimą;
7. Sudėtinga tekstinė informacija, ilgos teksto ištraukos be jokių grafinių jį paaiškinančių priemonių, specifiniai terminai, ilgi sudėtiniai sakiniai, kt.;
8. Judantys svetainių elementai, mirgantis fonas ar foninis garso įrašas, kurių negalima išjungti.
Vyresnio amžiaus žmonės
Žmonėms senėjant atsiranda sunkumų, kuriuos patiria ir turintieji negalią.
Dažniausi nusiskundimai – silpnėjanti rega, klausa, mažėjantis mobilumas. Todėl interneto svetainių prieinamumas žmonėms su negalia padidina ir vyresnio amžiaus žmonių komfortą skaitmeninėje erdvėje. Taip pat su amžiumi silpsta kognityviniai gebėjimai, tai pasireiškia sulėtėjusia atmintimi, pailginančia naujų įgūdžių įsisavinimą, tačiau senjorai šiuos ypatumus iš dalies kompensuoja pasitelkdami sukauptą patirtį, nuostatas,
Reikalavimai
1. Informacija užsienio (pvz. anglų) kalba;
2. Sudėtingai suformuluota informacija;
3. Reklama (iššokanti, blaškanti);
4. Svetainės struktūra, kurioje sunku susigaudyti, gausu nereikšmingos informacijos; atnaujinus/pakeitus svetainę, reikia prie jos vėl įprasti;
5. Per menkas kontrastas, per smulkus šriftas, sunku perskaityti; kartais didinant šriftą, pasikeičia svetainės struktūra, reikia laiko susigaudyti;
6. Sudėtinga naudotis įvairiomis e-paslaugomis: parsisiųsti, išsaugoti, užpildyti ir pateikti įvairias formas, vartotojo identifikavimas ir autentiškumo patvirtinimas.
Rekomendacijos
1. Paprasta ir intuityvi svetainės struktūra, pagrindinių struktūros elementų pastovumas atnaujintose versijose;
2. Trumpai ir aiškiai suformuluotos informacinės žinutės;
3. Lengvai randama paprasta informacija apie galimybę prisitaikyti turinio parametrus, pavyzdžiui, keisti šrifto dydį, kontrastą, garsą ar apšvietimą;
4. Vaizdo instrukcijos su subtitrais, paaiškinančios kaip pasinaudoti e-paslaugomis;
5. Paprasta ir aiški informacija apie viešumo kultūrą internete bei asmeninių duomenų apsaugą.
